Skyrybos: kam lieka / atitenka vaikas?
Vaikų globa skyrybų atveju, taip pat vaikų išlaikymas po skyrybų – tai neretai patys jautriausi ir sudėtingiausi klausimai skyrybų procese. Kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis teismas nustato vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei kito tėvo mokamą išlaikymo dydį, pasakoja šeimos teisės specialistas, advokatas dr. Darius Sauliūnas.
Ar dažnai skyrybų metu kyla ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos?
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos. Dažnai sutuoktiniai šiuo klausimu net nediskutuoja, kadangi tvarka jau praktiškai nusistovėjusi, t.y. vaikas jau iki santuokos nutraukimo gyvena su vienu iš tėvų, ir sutuoktinius tokia padėtis tenkina. Visi kiti atvejai – sudėtingi. Didžioji dalis konfliktiškų skyrybų būna ne tik dėl turto, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos. Verta atkreipti dėmesį, kad tėvų konfliktas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo gali būti sprendžiamas teisme ir nenutraukiant santuokos, taip pat ir tarp nesusituokusių tėvų.
Kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis teismas nustato nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų?
Valstybės požiūris šiuo klausimu yra gana biurokratinis. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą. Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka (baldai, buitinė technika ir pan.), tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai – tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte. Kartu su buities tyrimo aktu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teismui teikia išvadą, kurioje nurodo, su kuriuo iš tėvų vaikui būtų geriau likti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokio pobūdžio skyrybų bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Vis dėlto teismai tokia galimybe naudojasi retai ir paprastai pasitiki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada.
Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė. Šios ekspertizės metu psichologas išsiaiškina, ar vaikas buvo įkalbinėjamas, nuteikinėjamas, kokia yra vaiko tikroji nuomonė.
Kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis nustatomas nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo dydis? Ar galima situacija, kad išlaikymas neskiriamas?
Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Išlaikymas privalo būti skiriamas, tačiau gali skirtis išlaikymo forma. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma – periodinės išmokos (vadinamieji alimentai). Taip pat gali būti skiriamas išlaikymas turtu, išlaikymas vienkartine pinigine išmoka, taip pat galimi mišrūs variantai. Pagrindinis principas yra toks, kad išlaikymą gauna tas tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai.
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, vaikams skiriamo išlaikymo dydį nustato tėvai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, o teismas tik patikrina, ar tas dydis atitinka teisminę praktiką ir realią ekonominę situaciją. Verta atkreipti dėmesį, kad minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją. Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos. Taigi, sutuoktiniai, numatydami išlaikymo dydį santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, į šį orientacinį išlaikymo dydį privalo atsižvelgti. Žinoma, tai nereiškia, kad jeigu būtų susitarta dėl šiek tiek mažesnio išlaikymo dydžio, teismas tokio susitarimo netvirtins: teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai, atsižvelgia tiek į sutuoktinių finansinę padėtį, tiek į bendrą šalies, regiono ekonominę situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aukštutinė išlaikymo suma (“alimentų lubos”) teismų praktikoje nenustatyta.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai sprendžiama dėl išlaikymo dydžio, tai nereiškia, kad šis dydis niekada nesikeis. Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitaria dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą. Tačiau, mūsų nuomone, šis metodas nėra praktiškas, nes visiškai nesiderina su tėvų finansine padėtimi, kuri gali neturėti nieko bendra su bendru infliacijos lygiu.
Jeigu su buvusiu sutuoktiniu nepavyksta taikiai sutarti dėl vaikų gyvenamosios vietos ar jiems skiriamo išlaikymo, jeigu matote, kad buvęs sutuoktinis piktnaudžiauja, neadekvačiai bando palenkti vaiką į savo pusę – kreipkitės profesionalios teisinės pagalbos į patyrusius šios srities specialistus svetainėje skelbiamais kontaktais ir mes jums padėsime.